Rašytoja iš Kražių: „Kartais mintys gimsta pačiu netikėčiausiu laiku“

Kražiuose gyvenanti ir kurianti menininkė Simona Šara (Šarauskienė) – kelių romanų autorė, kurios knygose – intriguojančios meilės istorijos, džiaugsmai ir nusivylimai. Rašytoja romanuose stengiasi perduoti žinutę skaitytojams, kad  visuomet yra viltis ir išeitis iš kebliausių ir sudėtingiausių gyvenimo situacijų, tereikia išmokti skaityti tarp eilučių.

„Kelmiškiams.lt“: Skaitytojui turbūt įdomios tavo kūrybos ištakos: kas paskatino Tave pradėti kurti, kokie atsitiktinumai ir objektyvios aplinkybės padėjo rašyti?

Simona: Tikriausiai rašymas manyje gyveno jau daugelį metų, tačiau buvau susikoncentravusi į aplinkines veiklas ir pamiršusi, kas suteikia džiaugsmo. Dar mokykloje mėgau rašyti dienoraštį. Pamenu, net mėginau rašyti romaną. Tai vyko, kai mokiausi Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje, gal 2 ar 3 gimnazinėje klasėje, tačiau tuometinė mokytoja, kuriai daviau perskaityti savo užrašus, patarė neskubėti ir rašyti apgalvotai. Žinoma, jaunystėje veiklos ir norai keičiasi pakankamai sparčiai, todėl stačia galva nėriau į kitas veiklas, nors toli nuo meno atitrūkti nepavyko. Baigusi viešojo valdymo bakalauro studijas, o vėliau socialinio darbo magistratūros studijas, vis tiek pasukau kultūros keliu. Pirminis lūžis ir perversmas įvyko atsikėlus į Kražius, kur vėl atradau teptuką ir drobę – pradėjau tapyti, vėliau ir muzikuoti, tačiau stipriausias smūgis, kuris galima sakyti pažadino mane iš letargo miego, buvo tėvelio netektis. Jo išėjimas atvėrė sielą, o išverkus visas ašaras suvokiau, kad turiu rašyti.

„Kelmiškiams.lt“: Susidomėjimas kūryba išaugo staiga ar viskas vyko palaipsniui?

Simona: Susidomėjimas kūryba augo palaipsniui: nuo mažų dienų mėgau skaityti. Pirmiausia skaičiau pasakas, pasakojimus. LRT radijo organizuotame piešinių konkurse net buvau laimėjusi gražiausių Lietuvių liaudies pasakų knygą. Suskaičiau ją taip, kad net lapai biro. Vėliau sekė knygos paaugliams, mistinės dramos. Žinoma, perlipus pilnametystę ėmiau skaityti suaugusiųjų literatūrą, meilės romanus. Neveltui sakoma, kad valgant auga apetitas. Tuo laikotarpiu tikriausiai išauginau alkį meilės romanams, ties jais ir apsistojau kūryboje. Man knygoje svarbiausia laiminga pabaiga. Kad užvertus dar ilgai jaustum tą jausmą, kad viskas baigėsi laimingai.

„Kelmiškiams.lt“: Kas yra svarbiausia, brangiausia kūryboje?

Simona: Pats kūrybos procesas, ritualai ir žinojimas, kad galiu savo mintimis pasidalyti su skaitytojais. Gera žinoti, kad mano knygos yra skaitomos, kažkam labai savos, artimos. Dažnai sulaukiu asmeninių žinučių socialiniuose tinkluose, kad skaitant mano kūrybos knygas, jose atrado save, atrado kažko artimo. Žinojimas, kad buvai išgirsta ir suprasta  yra pati brangiausia dovana iš skaitytojo, kas skatina kurti toliau.

„Kelmiškiams.lt“: Kodėl pasirinkai meilės tematiką?

Simona: Į šį klausimą galėčiau atsakyti klausimu – o kodėl ne meilės tematika? Iš tiesų meilės tematika manau yra tai, ko reikia ilgiems ir jaukiems žiemos vakarams, poilsiui po sunkios darbo dienos jaukiai susirangius minkštame plede prie židinio, poilsiui prie ežero ar jūros, kai gaudant saulės spindulius gali keliauti painiais meilės istorijos labirintais. Visais laikais žmonėms reikėjo meilės jausmo, todėl manau meilės romanai yra tai, ko dabarties žmogui reikia. Gyvename tokiais laikais, kai gauname pakankamai daug informacijos, įtemtu ritmu, o meilės romanai bent trumpam padeda ištrūkti iš kasdienybės.

„Kelmiškiams.lt“: Dvi Tavo išleistos knygos tikrai nėra pabaiga arba ilga pauzė?

Simona: Tikrai ne. Šiuo metu trečioji knyga jau leidykloje. Taip pat praėjusią vasarą dalyvavau „Meilės romanų mylėtojų“ klubo (šia grupę galima rasti Facebook ir Instagram paskyrose) bei autorės Lavisos Spell surengtame projekte „Vasaros desertas“, kai visą vasarą 7 skirtingos autorės raikėme skaitytojoms po savo mažą rašyto deserto gabalėlį. Projekto metu gimė dar vieno romano užuomazgos, kurį tikiuosi išplėtoti ateityje, o pats projektas sulaukė ypatingai didelio dėmesio ir susidomėjimo iš skaitytojų.

„Kelmiškiams.lt“: Nerašai tinklaraščio? Galbūt dienoraštį tik sau?

Simona: Nelabai draugauju su technologijomis, tad tinklaraščiai po kol kas man atrodo kaip gili, tamsi giria, tačiau turiu savo puslapį socialiniame tinkle Facebook. Ten visuomet pasidaliju mintimis, naujienomis. Tokio kasdienio dienoraščio nerašau. Dažniausiai mano mintys nusėda į rankraščius, todėl turiu kompiuteryje ar telefono užrašinėje kalnus užrašų, su skirtingomis istorijomis ir veikėjais. Kartais mintys gimsta pačiu netikėčiausiu laiku, tad visuomet skubu užsirašyti, kad nepamirščiau, o atmintis kasmet  vis prastėja.

„Kelmiškiams.lt“: Kokia Tavo nuomonė apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą?

Simona: Jei atvirai, niekada nelipdau etikečių: šiuolaikinė ar senoji literatūra. Man patinka visa lietuvių literatūra, nesvarbu, ar tai memuarai, eilėraščių rinkiniai, ar meilės romanai. Kiekvienas autorius yra savitas ir išskirtinis, o jo kūryba visuomet ras savo skaitytoją. Pamenu, pirmosios knygos pristatymo metu Kražiuose, knygos išleidimo proga iš poetės Dalios Griškevičienės gavau du puikius poezijos rinkinius. Nuoširdžiai džiaugiuosi tokia dovana.

Kalbant apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, tai labai patinka naujos kartos rašytojos ir džiaugiuosi, kad vis daugiau rašytojų išdrįsta rašyti meilės tema, tad galiu sakyti, kad mano nuomonė yra teigiama. Žinoma, mano asmeninėje namų bibliotekoje vis dar galima rasti ir senosios lietuvių rašytojų kartos knygų, kurias laikas nuo laiko vis perskaitau.

„Kelmiškiams.lt“: Ką skaitai pati? Galbūt šiuo metu turit itin mėgstamą knygą?
Simona: Pastaruoju metu skaitau rečiau nei norėčiau, tačiau mano gyvenimo ritmas per daug greitas, kad spėčiau viską atlikti, tačiau dažniausiai renkuosi skaityti meilės, istorinius romanus. Kartais įterpiu vieną kitą detektyvą ar istorinę knygą, realių žmonių memuarus. Viena mylimiausių knygų, tai Balio Sruogos „Dievų miškas“. Kas kartą paėmusi ją skaityti, atrandu ką nors naujo. Taip pat labai sužavėjo Kristinos Sabaliauskaitės knygos.

Gruodžio 4-ąją gimtadienį švenčiančiai rašytojai „Kelmiškiams.lt“ linki didelės kūrybinės sėkmės!