Nuo liepos atskirai rūšiuosime maisto ir virtuvės atliekas
Maisto atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje sudaro prielaidas jas tvarkyti efektyviau, pagaminti aukštos pridėtinės vertės produktą, mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Savivaldybių duomenimis, nuo 2024 m. sausio, kuomet Lietuvoje pradėtos atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekos, jau surinkta apie 3 000 tonų tokių atliekų. Kelmės rajone maisto ir virtuvės atliekos bus pradėtos rinkti nuo liepos mėnesio.
Pasak Aplinkos ministerijos viceministrės Ramintos Radavičienės, kiekviena savivaldybė nustato savo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir rūšiavimo tvarką. Aplinkos ministerijos surengtoje apklausoje Lietuvos savivaldybių atstovai nurodė, kad 18 savivaldybių rekomenduojama maisto atliekas šalinti konteineriuose be maišelių, o Šiaulių, Radviliškio, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės rekomenduoja maisto bei virtuvės atliekas mesti į konteinerius tiek su maišeliais, tiek be jų.
„Biologinių atliekų surinkimo procesas daugelyje savivaldybių vyksta sklandžiai, žmonės supranta šio rūšiavimo svarbą, aktyviai domisi, kokias konkrečiai atliekas galima mesti į konteinerius. Tenka apgailestauti, kad keli miestai šį procesą žada pradėti tik rudenį. Tačiau tikimės, jog iki šių metų pabaigos maisto atliekos bus rūšiuojamos visoje Lietuvoje”, – sako viceministrė Raminta Radavičienė.
Savivaldybių teigimu, kai kuriems gyventojams, rūšiuojantiems biologines atliekas, trūksta žinių, įgūdžių ir motyvacijos. Gyventojai sunkiai priima naujoves, todėl nenoriai pradeda rūšiuoti maisto atliekas, nežino kaip rūšiuoti, todėl pasitaiko, kad maisto atliekos išmetamos pakuotėse, kurios užteršia teisingai išrūšiuotas maisto atliekas.
Maisto ir virtuvės atliekoms priskiriami: duonos ir kitų kepinių likučiai, kiaušinių lukštai, riešutų kevalai, nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų, medienos pelenai, kavos tirščiai, popieriniai kavos filtrai, vaisių ir daržovių atliekos, nešvarus, besiliečiantis su maistu, plastiku nepadengtas popierius, popieriniai rankšluosčiai, skintos gėlės, arbatos maišeliai ir arbatžolės, vazoniniai augalai be vazono, žuvies ir mėsos likučiai ir kaulai, pieno produktų liekanos, išpakuoti maisto papildai.
Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje, yra puikus sintetinių trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gaminti.
Kelmiškiams.lt, Pexels.com nuotr.
