Sovietinių veikėjų pavardėmis pavadintų gatvių keisti neskubama

Daugiau nei metus galiojantis Desovietizacijos įstatymas vis dažniau savivaldybes įpareigoja pakeisti kai kurių gatvių, pavadintų sovietinių veikėjų pavardėmis, pavadinimus. Kelmėje, Tytuvėnuose ar Užventyje galima rasti gatvių, pavadintų su sovietų valdžia kolaboravusių veikėjų – P. Cvirkos, L. Giros, S. Nėries pavardėmis. Kelmės rajono savivaldybės valdžia dėl gatvių keitimo sako, kad iniciatyvos turi imtis patys gyventojai.

Kelmėje L. Giros gatvėje gyvenantys žmonės (pavardės žinomos) portalui sakė kartais ir susigėsta, kai reikia nurodyti gatvę.

„Mes gyvename sovietmečiu aktyvaus veikėjo pavarde pavadintoje gatvėje. Mūsų artimieji labai skaudžiai nukentėjo nuo režimo. Mums tai nėra malonu ir net savotiškai gėda. Prieš kurį laiką kai kurie politikai turėjo iniciatyvą gatvę pervardinti, tačiau sumanymas taip ir liko neįgyvendintas“, – portalui sakė kelmiškiai.

Kelmės rajono savivaldybės narys Saulius Mockus Kelmiškiams.lt sakė pilnai suprantąs žmones ir patikino, kad TS-LKD Kelmės skyrius teikė siūlymą savivaldybės Atminimo įamžinimo komisijai dėl L. Giros gatvės pavadinimo keitimo Nepriklausomybės akto signataro Antano Račo vardu, tačiau komisija netenkino prašymo.

„Artimiausiu metu planuojame teikti prašymą pakartotinai. Su sovietų režimu bendradarbiavę asmenys savo gyvenime padarė didelę klaidą, dėl to yra neverti, kad jų vardais būtų vadinami vieši objektai. Nuo sovietinės tironijos yra nukentėję daug žmonių, kankinti kalėjimuose, išvežti į Sibirą, praradę turtą, sveikatą ir gyvybę, todėl režimo kolaborantams teikiama garbė per gatvių ir kitų objektų pavadinimus žeidžia nukentėjusius žmones, jų artimuosius ir visą Lietuvą. Aš labai norėčiau, kad šis klausimas jau būtų buvęs išspręstas be jokių įstatymų ir komisijų patarimų. Gatvės turėtų būti vadinamos žmonių, kurie brangūs mūsų bendruomenei vardais ir kuriuos atminti yra malonu“, – Kelmiškiams.lt sakė S. Mockus.

Savo istorinėmis žiniomis apie S. Nėrį, P. Cvirką, L. Girą ar J. Janonį, kad galėtų objektyviai ir tinkamai įvertinti jų indėlį Lietuvos valstybės kultūriniam gyvenimui, visuomeninei veiklai ar priešingai – jų veikimą ir kolaboravimą su okupantais, sakė negalintis pasigirti ir Tarybos narys Tautvilas Putvis, tačiau politikas  teigė, kad Kelmėje jau seniai šito klausimo turėjo imtis politikai, nes jie tam ir yra išrinkti, kad rūpintųsi bendraisiais krašto reikalais.

„Kuo greičiau šis klausimas bus išspręstas, tuo greičiau galėsime dėti tašką ir susitelkti prie kitų ne mažiau svarbių rūpesčių. Žinau, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras jau priėmė sprendimus, jog asmenų,  šlovinusių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, vardu pavadintų gatvių pavadinimai turėtų būti keičiami: pritarčiau, jog ir Kelmėje esančios S. Nėries, P. Cvirkos, L. Giros vardu pavadintų gatvių pavadinimai būtų keičiami. Manau, mūsų valstybėje buvo daug iškilių asmenų, patriotų, kurie yra nepakankamai įvertinti ir paaukojo savo gyvenimus dėl Lietuvos valstybės, tad jų vardu ir būtų galima pavadinti minėtas gatves. Manau savivaldybės Atminimo įamžinimo komisija ar kultūros ir meno taryba turėtų artimiausiuose savo posėdžiuose apsvarstyti galimybę dėl gatvių pavadinimų“, – portalui kalbėjo T. Putvis.

Kelmės rajono savivaldybės vicemeras ir Atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Kęstutis Bilius Kelmiškiams.lt sakė, kad sprendimas dėl gatvių pavadinimų keitimo neturėtų ateiti iš Desovietizacijos komisijos arba Atminimo įamžinimo komisijos.

„Iniciatyvą turėtų parodyti bendruomenė, visuomeninės organizacijos arba patys šių gatvių gyventojai. Jeigu būtų tokių iniciatyvų, jei reiktų organizuoti apklausas, tai tikrai aptartume Komisijoje ir, nusprendus atlikti kažkokius veiksmus, juos atliktume“, – teigė vicemeras.

Savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius taip pat laikosi nuomonės, kad iniciatyva turi ateiti iš bendruomenių.

„Mes galime inicijuoti, tačiau reikia atsiklausti gyventojų. Jei toks žmonių pageidavimas būtų, Taryba priimtų sprendimą“, – sakė savivaldybės vadovas.

Mero bei vicemero nuomonei pritaria ir Tarybos valdančiajai daugumai priklausanti Diana Razminienė: „Manau, kad ši iniciatyva turėtų kilti iš liaudies. Motyvuota, aiški, nuosekli. O ne „mados reikalas“ – darykime kaip visi“, – teigė politikė.

Keičiant gatvių pavadinimus, gyventojai tiesioginių išlaidų nepatirtų. Pasak Registrų centro atstovo Mindaugo Samkaus, savivaldybei pakeitus gatvių pavadinimus Adresų registre, automatiškai pasikeičia ir kiti susiję duomenys kituose registruose, pavyzdžiui, NT adresai Nekilnojamojo turto registre ar asmenų deklaruotos gyvenamosios vietovės adresai Gyventojų registre.

„Gyventojams nereikėtų kreiptis dėl šių duomenų pakeitimo, nes jie pakeičiami automatiškai ir nemokamai. Tokiais atvejais gyventojai neturi nieko daryti, duomenys pasikeičia automatiškai, tad žmonėms neturi kilti papildomų problemų ar išlaidų. Tiesa, įmonėms, kurios registruotos pavadinimą keičiančioje gatvėje, tektų keisti įstatus, jei juose nurodyta buveinė yra pavadinimą keičiančioje gatvėje“, – Kelmiškiams.lt sakė M. Samkus.

Tiesa, neaišku, ar savivaldybė kompensuotų lentelių ant namų fasadų keitimo išlaidas.

Šią savaitę Pakruojo rajono savivaldybė įpareigota pakeisti 3 gatvių pavadinimus, kuriuose įamžinti sovietiniai veikėjai. Tiesa, dalis žmonių nenori, kad gatvės būtų pervadintos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro duomenimis, nors dalis savivaldybių itin aktyviai įgyvendina desovietizacijos planą, šalyje dar galima rasti šimtus sovietinius laikus menančių gatvių pavadinimų. 

Nerijus Šarauskas, Kelmiškiams.lt