Apie kasdienybę, jos džiaugsmus ir godas

Savivaldos rinkimai lėmė, kad Kelmės rajono socialdemokratai naujai suformuotoje Taryboje gavo 6 mandatus. Antrosios pagal populiarumą rinkėjų balsus pelniusios partijos nariai – Neringa Bagdonavičienė, Dainius Ivoškis, Irena Janušienė, Emilija Kvietkuvienė, Vitalija Lukoševičienė, Algirdas Steponkevičius – pasiskelbė dirbsią opozicijoje. Socialdemokratų rinkimų programos prioritetinės nuostatos yra dėmesys žmogui, bendruomeniškumas, socialinis teisingumas. Ir prieš rinkimus, ir po jų tikslas yra išsiaiškinti rajono gyventojų problemas ir jas spręsti.

Vieną iš būdų, kaip tai daryti, mes, frakcijos nariai, vieningai pasirinkome gyventojų priėmimus jų gyvenamojoje vietoje. Susitikome su Kelmės miesto ir Kražių miestelio, Kolainių ir Vidsodžio, Budraičių ir Šedbarų bendruomenių atstovais.

Statistika liūdina: gimstamumas mažėja…                                 

Oficialiosios statistikos portalo stat.gov.lt duomenimis, Kelmės rajono savivaldybėje gimstamumo pokytis ne pirmi metai, kaip ir, beje, daugumoje kaimiškų savivaldybių „į minusą“ –  akivaizdus: jei 2018 metais rajone gimė 211 naujagimių, tai 2022 – tik 142. Susitikimuose su rajono gyventojais jo dalyvių teiravomės ir apie gyventojų skaičiaus kaitą, gimstamumą. Visur nuskambėjo toks pat situacijos apibūdinimas: deklaravusių gyvenamąją vietą vienoje ar kitoje gyvenvietėje daug daugiau nei realiai gyvenančių. Išvykę į užsienio šalis ar prisiglaudę didmiesčiuose neretai oficialiai lieka mažų miestelių ar gimtinės kaimų gyventojais. Kražių seniūnijos vyriausioji specialistė Marytė Lencienė teigė, kad per pirmą 2023 metų pusmetį seniūnijoje gimė vos du vaikai, tačiau mirusių seniūnijoje – 14. Tačiau kražiškius džiugina, kad, anot M. Lencienės, Kražių seniūnija pirmauja tarp seniūnijų jaunų gyventojų skaičiumi: Butkiškėje gyvena 23 jaunuoliai, Petrališkėje – 30.  Vidsodyje ir Kolainiuose pasiteiravus apie gimstamumą, atsakymas buvo tiesus ir aiškus: 2023 metais šiose gyvenvietėse naujagimių nėra. Apie priežastis, lemiančias mažėjantį gimstamumą, samprotaujama daug, atliekami tyrimai, apklausos. Ar svarbiausios jų – moterų aktyvumas profesiniame gyvenime ir karjeros siekis, atlygio nelygybė gimus vaikui, itin didelės vaiko auginimo išlaidos, socialinių sprendimų vėlinimas, pagaliau vertybių kaita – atspindi gimstamumą ir Kelmės rajone, spręsti sudėtinga, tačiau sutapimų, be abejonės, esama.  Optimistiškiau nuteikė Šedbarų bendruomenės narių paaiškinimas, kad jų gyvenvietėje šiemet jau gimė 4 vaikučiai. Darželis, beje, vienintelis toks kaimo gyvenvietėje, rugsėjo 1-ąją sulauks 23 lankytojų. Kaip teigė bendruomenės pirmininkė D. Karpinienė, Šedbaruose daugėja jaunų šeimų, to priežastis – nebrangūs butai (Šedbaruose yra net 14 daugiabučių namų). Panaši situacija, anot bendruomenės pirmininkės V. Žurbenkienės, ir Budraičiuose: jaunos šeimos atvyksta ir įsikuria daugiabučiuose.  Šedbariškiai nepraleido progos pasidžiaugti savo išskirtinumu, kad čia gyvena 10 porų dvynių – jauniausiems jų po 12 metų, vyriausiems – 72. Aktyvi „Spiečiaus“ bendruomenė nepraleidžia progos juos sukviesti į tradicinę vasaros šventę pasveikinti, pabendrauti. 

… kenksmingų pagundų daugėja

„Jei didžiausia problema  daug metų buvo alkoholis, tai dabar jį keičia narkotikai, elektroninės cigaretės,“ – Kolainiuose teigė socialinė darbuotoja, jauna trijų sūnų mama S. Jurgilė. Jai antrino ypač aktyviai į pokalbį įsijungusios socialinės darbuotojos, atvejo vadybininkės. Alkoholis, narkotikai, elektroninės cigaretės – tik keletas iš visos saujos kenksmingų pagundų, kurioms, deja, neatsispiria daugybė dar mokyklinio amžiaus vaikų. Negana to, socialinėms darbuotojoms  patys vaikai pasakoja, kad tėvai jiems parūpina elektroninių cigarečių, tikėdami, jog tai – gera alternatyva tabakui. „Mano mokykloje garina visi“, – tokį pasakymą iš vaikų, sako, išgirstanti ne viena specialistė. Kaip atskirti, kad vaikas gali turėti priklausomybę ir kaip kalbėtis su juo, neprarandant artimo ryšio – viena sunkiausių problemų ir specialistams, ir šeimos nariams. Po pokalbių šia jautria tema nusprendėme, prasidėjus naujiems mokslo metams, surengti diskusiją. Tarybos narės Irena Janušienė ir Emilija Kvietkuvienė diskusiją pasiūlė Švietimo, kultūros ir teisėtvarkos komitetui, sulaukė komiteto kolegų pritarimo. Šiai idėjai pritarė ir Visuomenės sveikatos biuro direktorė L. Nekrašė. Tikimasi diskusijai pakviesti ne tik specialistus, bet ir jaunuolių, nes ketinančių apie žalingus įpročius kalbėti viešai atsiranda vis daugiau.

Kaimo keliai, keleliai

Ne vienas pasakys, kad tai amžina rajono gyventojų problema. Daug kaimo vietovėse gyvenančių žmonių vargsta dėl dulkančių ir prastos būklės kelių.  Nuošali, nuo triukšmo ir pašalinių akių pasislėpusi sodyba – tikras džiaugsmas norintiems privatumo. Jokia paslaptis, kad romantikos ieškotojų kaimiškose vietovėse daugėja. Tai yra žmogaus pasirinkimas – atvažiuoti kada patogu, kai  labai norisi. Sudėtingiau yra nuolatiniams gyventojams. Jų šeimininkai juokauja perfrazuodami seną tiesą – kuo tolimesnė sodyba, tuo galingesnio traktoriaus reikia norint į ją patekti pavasarį. Ne taip  retai į tokias sodybas veda prasti, retai kada remontuojami keliai, o žiemą ir pavasarį jie virsta sunkiai išvažiuojamomis pelkėmis. Apie tai, kad kelius reikia gerinti, kalba ir valdžia, sutikdama, kad savivaldybėms skiriamos lėšos kelių priežiūrai yra per mažos. Yra ūkininkų, kurie patys savo iniciatyva stengiasi gerinti kelius arba jų tiesiog nesugadinti. Vidsodžio kaimo bendruomenės atstovai skundėsi sunkiasvorių mašinų, vežančių žvyrą, keliamomis dulkėmis, gadinamais keliais. Visuose susitikimuose buvo iškelta ir žiemą menkai prižiūrimų kelių, gatvių problema. Ne vienas sakė esąs patenkintas nuoširdžių ir darbščių seniūnų darbu, tačiau dėl žiemą apledėjusių kelių, gatvių jiems turi priekaištų, nes kyla daug problemų.

Kražiškiai pasidžiaugė atnaujinta žvyro danga į Gorainius, kur įsikūrusios dvi modernios kaimo sodybos, priimančios lankytojų ne tik iš mūsų rajono. Tačiau Kražių seniūnijos seniūnas nuogąstavo dėl prastų regiono kelių – išlūžinėjusios asfalto dangos, minkšto žvyrkelio paviršiaus.

Kolainių kaimo gyventojai vis bando išspręsti kelio ženklų problemą.

Pastatų priežiūra – dar vienas skaudulys

Apie šį skaudulį skirtingai kalba miesto ir kaimo bendruomenių gyventojai. Kelmės miesto atstovai, dalyvavę susitikime, skundėsi socialinių būstų skyrimo ir priežiūros tvarka. Jei daugiavaikė šeima gauna didelį būstą – tai visiškai suprantama. Tačiau vaikams užaugus ir išėjus iš namų dideliu būstų naudojasi du, kartais – vienas tėvų. Kelmiškiai kėlė klausimą, ar tokiu atveju nebūtų tikslinga gyventojams skirti mažesnį butą, juos iškeldinti iš turėto didelio? Ne mažiau tvarkingiems daugiabučių gyventojams aktualu socialinių būstų priežiūra. Ne paslaptis, kad bendrijos neretai šalinasi netvarkingų, laiptinių, kiemo neprižiūrinčių kaimynų, kyla bendravimo problemų. Kartais jos tiesiogiai priklauso nuo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų.

Kaimo gyventojai turi kitą problemą – tušti sovietiniai statiniai. Frakcijos nariai Vidsodyje aplankė buvusios mokyklos pastatą. Vietiniai nuogąstauja, kad ne senas, bet neprižiūrimas pastatas, ne vienerius metus džiuginęs gražia, sutvarkyta aplinka, tapo niekam nereikalingas. Vykusį aukcioną vietiniai vadina netikusiu dėl per didelės pastato kainos. Jų manymu, kainą būtina mažinti, nes pirkėjų atsiranda. Šedbariškiai pasidžiaugė Ramoniškio pagrindinės mokyklos pastato likimu – naujasis jo šeimininkas tinkamai panaudoja visas erdves, aplinką.

Išvalyti rajono kaimus nuo sovietinių statinių griuvėsių ir tuo pačiu labiau užtikrinti čia gyvenančių žmonių saugumą yra sena, bet vis iki pabaigos neįveikiama „misija“. Neretai nebrangiai įsigiję vieną ar kitą statinį pirkėjai iš kitų Lietuvos vietovių, didmiesčių, jį tiesiog apleidžia, „pamiršta“. Kolainių gyvenvietės mamos baiminasi, kad po tuščius, belangius, pilnus šiukšlių pastatus bėgiojantys vaikai gali susižeisti. Tokie statiniai tampa ir girtuokliaujančių priedanga. Rajono gyventojai teiraujasi, kiek ilgai  „puoš“ apgriuvusios kolūkinės fermos, įvairiausių kitokių statinių liekanos ir mūsų rajoną? Iš tiesų rajono kaimų teritorijose dar daug niekam nebereikalingų, apgriuvusių įvairios paskirties statinių.

Tačiau keliaujantys po skirtingas rajono vietoves frakcijos nariai matė daug atnaujintų, pagal paskirtį naudojamų erdvių. Kultūros namų, sovietinių darželių patalpos tapo bendruomenių namais, šarvojimo salėmis. Neretai „sumažintos“ buvusių didelių pastatų erdvės yra vienintelė priebėga norintiems susitikti, bendrauti, švęsti. Vidsodyje pamatėme išskirtinį atvejį – pastatą grynuolį. Kažkada buvusius nepaprastai gražius kultūros namus pavyko iš dalies išsaugoti – dar gyvos freskos, kolonos, balkonas. Ar yra dar rajono kurioje gyvenvietėje kultūros centras su balkonu? – teiravosi Vidsodžio susitikimo dalyviai. Yra, Pagryžuvyje. Tačiau buvusių Vidsodžio kultūros namų nebenaudojama salė kelia smalsumą meniniu požiūriu.

Kaip pasiekti bažnyčią ar renginį?

Kelmės rajono gyventojai, paklausti apie pavėžėjimą savivaldybės autobusų parko transportu, dažniau džiaugiasi negu nuogąstauja. Nemokama paslauga išplėtė kelionių galimybes, leidžia taupyti. „Kaip manote, ar doras kaimynas, kuris autobusu važiuoja į miestą atsigerti pigesnio alaus ir grįžta atgal? – juokavo Tarybos narys A. Steponkevičius Šedbaruose.  „Svarbu, kad grįžta“ – atliepė salė. Kolainiuose nuskambėjo nuogąstavimas dėl Labūnavos ir aplinkinių kaimų gyventojų susisiekimo su Užvenčiu. Dėl pernelyg mažo keleivių skaičiaus autobusų maršrutai į šią atkampią vietą buvo visai nutraukti. Pieno surinkėjų šeima, dalyvavusi susitikime Kolainiuose, teigė į Labūnavą nuvežanti ne tik vaistų, bet ir duonos, nes vieniši senjorai neturi jokios galimybės susisiekti su miestais.

Ne vienas Budraičių kaimo gyventojas – ilgametis pedagogas, dirbęs čia buvusiame žemės ūkio technikume ar tebeveikiančioje profesinėje mokykloje. Tokiam senjorui dažnai nesvetima kultūra. „Kaip nuvykti šeštadienį į Tytuvėnų festivalio renginį ar Kelmės meno šventę nevairuojančiam senyvam senjorui?“ – teiravosi Budraičių gyventojai. „Kaip sekmadienį pasiekti bažnyčią?“ – davė toną diskusijai senjorai. Šia problemą kėlė ir Kelmės miesto gyventojai. Būtent diskusijoje kilo idėja siūlyti Kelmės autobusų parko administracijai didelių kultūrinių renginių metu skirti transportą gyventojų pavėžėjimui. Atsiras prieštaraujančių, kad neretai tokie renginiai vyksta vakarais. Tačiau susitikimų dalyviai tikino, kad atsirastų norinčių autobusais keliauti į Tytuvėnų, Kražių festivalius, Užvenčio, Kelmės renginius ir grįžti atgal. Kaip ir sekmadieniais į rajono teritorijoje esančias bažnyčias. Manome, kad atsinaujinanti UAB „Kelmės autobusų parkas“ administracija ieškos ir ras būdų, kaip patenkinti rajono gyventojų poreikius. Be abejo, atlikusi apklausą, tyrimą, suskaičiavusi išlaidas. 

Ne mažiau svarbu…

Susitikimuose su gyventojais daug kalbėta ir apie kitas kasdienio gyvenimo problemas. Gyventojai turėjo klausimų dėl atliekų tvarkymo: Taryba priėmė sprendimą, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ neberinks žaliųjų atliekų. Dėl šio sprendimo buvo įvairių nuomonių, tačiau galiausiai susitaikyta, kad kaimo žmonės visada randa kur padėti žaliąsias atliekas. Tik keista, kad Kelmės vietinis ūkis pamiršo iš kai kurių gyvenviečių susirinkti savo turtą – konteinerius. O gyventojai dėl to išgyvena, nes jaučia už konteinerius atsakomybę. Kita problema – tekstilės atliekos. Jų tvarkymas yra labai didelė problema, priėmimuose klausiama, kaip šias atliekas rūšiuoti. Dažniausiai tekstilės atliekos yra metamos į mišrių atliekų konteinerius, kur jos lieka neišrūšiuotos ir patenka į gamtą.

Susitikimuose gyventojai kėlė klausimus dėl ilgų eilių pas rajono gydymo įstaigų gydytojus,  trūksta gydytojų specialistų, eilės pas juos iki 3-4 mėnesių. Dėl šių priežasčių po pandemijos užleistos lėtinės ligos. Buvo  diskutuota ir dėl prasto registratūros darbo. Teirautasi ir dėl elektros gedimų, vandens kapinėse, biotualetų prie kapinių, degalinių trūkumo atokiose gyvenvietėse, vandentiekio poreikio Šedbarų kaime ir daugybės kitų dalykų. Kultūros darbuotojai kelia klausimą dėl kelionės į darbą apmokėjimo (tokia išmoka iš dalies skiriama mokytojams ir gydytojams). Ne mažiau aktualus klausimas, iškeltas susitikimuose, dėl kultūros centrų išvykų į renginius – aparatūrą, kolektyvų narius į koncertus, festivalius paprastai veža centrų darbuotojai savo transportu. Kai kur aktualus saugumo klausimas dėl neadekvačiai besielgiančių kaimynų. Išklausėme istoriją, kaip piktas kaimynas nuolat grasina sudeginsiąs jam neįtinkančių kaimo gyventojų sodybas.

Be to, visuose susitikimuose pasidžiaugta bendruomenių aktyvumu, vietinių pastangomis įvairia veikla praskaidrinti kasdienybę. Grįždami iš jų diskutuojame, kokia vieno ar kito miestelio, kaimo ateitis. Paprastai liekame prie tos pačios nuomonės: tai priklauso nuo žmonių, kurie čia gyvena. Ir, žinoma,  nuo valdžios sprendimų.  O socialdemokratų frakcijos atstovai ir toliau keliaus po rajoną, susitikdami su gyventojais, aiškindamiesi jų problemas ir ieškodami būdų, kaip jas spręsti.

Tarybos nariai Emilija Kvietkuvienė ir Dainius Ivoškis