Rajono politikai imasi naujo mokesčio

Artimiausiu metu ketinantiems rajone statyti namą ar verslo objektą gali tekti nemaloniai nustebti sužinojus, kad kelis šimtus ar tūkstančius eurų teks atskaičiuoti infrastruktūros mokesčiui. Pavasarį vykusių rinkimų įkarštyje laimėjimą žmonėms žadėję valdantieji šio mokesčio imasi plačiai neišdiskutavę su visuomene ir verslo atstovais bei teisinasi, kad vykdo įstatymą. Jei Taryba pritars, statybos leidimas bus išduodamas tik susimokėjus infrastruktūros mokestį – šimtus ar tūkstančius eurų,   

Kaime gyvenančius apmokestins dvigubai?

Savivaldybė, įvesdama šį mokestį, aiškina, kad iš surinktų lėšų būtų nutiesiami keliai, įrengiamas apšvietimas. Tačiau, kai gyventojai turi prie sklypo asfaltą ir apšvietimą, jiems sunku suprasti, už ką reikėtų mokėti, o nuošaliame  vienkiemyje angarą statantis ūkininkas vargu ar sulauktų asfaltuoto privažiavimo bei kitų gėrybių, nors už galimybę pasistatyti 1000 kv. m. angarą tektų sumokėti 4 tūkstančius eurų infrastruktūros mokesčio.

Kelmės ir Tytuvėnų miestų teritorijose norintys statyti arba rekonstruoti pastatus arba inžinerinius statinius, mokėtų 2 eurus už kvadratinį metrą. Tiesa, rekonstruojamam statiniui būtų apmokestinama tik padidėjusi užstatyto ploto dalis.  Tuo tarpu kitose rajono vietovėse gyventojai ir verslininkai mokėtų dvigubai – 4 eurus  už kvadratinį metrą. Politikų periferijoje ne pirmą kartą liko Užvenčio miestas, jis priskirtas brangiajai kaimo teritorijai. Taip galimai yra dėl to, kad savivaldybė neturi patikslinto ir patvirtinto rajono bendrojo plano, kurio procesas užtruktų metus ar daugiau.

Mokesčio netaikytų padegėliams

Pasak sprendimo projekto rengėjų, nuo įmokos būtų atleidžiami mokėtojai, kurie pateikia dokumentus, įrodančius, kad rengiasi statyti ar rekonstruoti pastatą, inžinerinį statinį, kuris stichinės nelaimės ar gaisro metu buvo sugriautas arba apgadintas ir dėl šių priežasčių tapo neeksploatuojamas, ir kai atstatomas ar rekonstruojamas pastatas, nuosavybės teise priklausantis savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, yra vienintelė asmens gyvenamoji vieta.  

Ar rajonas nepraras patrauklumo?

„Tas mokestis vis tiek bus įvestas, bet galime pradėti dirbti, pratintis prie šito mokesčio. Tai numatyta įstatyme“, – trečiadienį Investicijų, verslo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

Komitete politikų diskusijoje ne kartą buvo sakoma, kad kurtis rajone gyventojams ir verslui taps finansiškai sunkiau, o pačiam rajonui įgyti pranašumą pritraukti gyventojus ar verslus taps sudėtinga.

„Rajonas gyventojams ir investuotojams ir dabar yra nepatrauklus, o šis mokestis atrodo šiai dienai neišdiskutuotas. Geriau nedaryti išimčių, o taikyti mažesnį tarifą. Svarbu vertinti ne tik, kiek mokesčio surinksim, bet ir kiek mes būsime patrauklūs“, – sakė Tarybos narė Jolita Koryznienė.

Dauguma šalies savivaldybių jau yra pasitvirtinusios šį mokestį. Kaimyninėje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje mokestis diferencijuojamas pagal gyvenamųjų vietovių teritorijas ir yra nuo 0,5 iki 3 eurų už kvadratinį metrą. Joniškio rajono savivaldybė taiko nulinį infrastruktūros plėtros mokesčio tarifą.

Investicijų, verslo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje politikai priėmė sprendimą klausimą atidėti. Pasak Bendrojo priėmimo skyriaus vedėjos Dalios Miklovienės, klausimas iš darbotvarkės nebus išimamas, jį Rajono tarybos nariai svarstys kitą savaitę vyksiančiame posėdyje.

Nerijus Šarauskas, „Kelmiškiams.lt“