Kokia garsiųjų Kražių ateitis?
Šį klausimą Kražių forume salei uždavė Karolis Žukauskas, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas, vienas iš renginio moderatorių. Tačiau toks klausimas diskusijoje ne vienintelis – jų per šešias valandas būta labai daug ir įvairių. Kaip ir atsakymų. Vidmantas Fokas, Kražių miestelio garbės pilietis, verslininkas, festivalio rėmėjas, kasmet grįžta į gimtinę nuveikti, kaip pats sako, „ką nors gera“. Jo sumanymui rengti forumą apie Kražių ateitį ir būti jo rėmėju pritarė ir prelegentus sukvietė Agnė Zalanskaitė, visuomenininkė, filmų prodiuserė, rinkodaros ir komunikacijos profesionalė, save vadinanti žmogumi, kuris rimtai serga… kražlige.
Į forumą susirinkusius pirmiausia pasveikino Ildefonsas Petkevičius, Kelmės rajono savivaldybės meras, sakydamas, kad Kražių istorija yra nuolat grįžtantis procesas ir miestelio praeitis turi padėti kurti ateitį. Lina Mikalajūnaitė, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė, centrui vadovaujanti nuo 2008 metų, priminė svarbiausius kultūros centro projektus, kurie išgarsino miestelį po visą Lietuvą ir už jos ribų. Diskusijoms buvo pasirinktos keturios teminės grupės: turizmas ir komunikacija, kultūra, religijų sąveika, vietos potencialas. Pirmąja tema prelegentus kalbino jau minėtas K. Žukauskas, klausdamas, kaip „įdėti“ Kražius į turistų ir piligrimų žemėlapius, kaip sudominti užsienio turistus, kokiais kanalais skleisti informaciją apie Kražių istoriją, renginius, kaip kurti miestelio identitetą ir įvaizdį. Prelegentai Lukas Ruškys, Justas Jaskonis, vizualinės komunikacijos ekspertai, Arvidas Bendorius, šiaulietis, socialiniuose tinkluose pasivadinęs Geležine Lape ir feisbuke turintis 200 000 sekėjų, komunikacijos specialistai Maksimas Reznikovas, ir Mantvidas Žalėnas, kino filmų prodiuseris, kalbėjo, kad žmonės ieško patrauklių maršrutų, tačiau Kražiai nėra tik turizmas, samprotavo apie rezidencijas, į kurias atvyktų įvairūs menininkai (pavyzdžiui, rašytojai), niekada nebuvę Kražiuose. Kalbėta ir apie maitinimo paslaugą, kitus lūkesčius. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas užsiminė apie regiono kultūros tinklų kūrimą. Diskusijos reziumė buvo pastebėjimas, kad „Ėmimo į dangų projekto nereikia – tegu Kražių pokyčiai būna arti žemės, žmogaus“.
Kultūros grupės diskusiją moderavo Virginija Vitkienė, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė, pakvietusi kalbėti apie Kražių festivalio renginius, rezidencijas, teatro stovyklą, menininkų plenerus, infrastrukūrą, kuri reikalinga aukšto lygio menui. Prisiminti profesionalūs renginiai iniciatyvos – grigališkojo choralo meistriškumo kursai„ Ad Fontes“, kurie telkdavo giedotojus iš visos Lietuvos. Be abejo, užsiminta apie renginių finansavimą. Prelegentai Jonas Sakalauskas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, Justina Juodišiūtė, Kauno miesto muziejaus inovacijų vadovė, Ana Ablamonova, operos kūrėjų ir atlikėjų meistriškumo kursų Kražiuose organizatorė (Kražiuose gimė jos opera „Geros dienos“), Karolina Tomkevičiūtė, JC Decaux komunikacijos vadovė, daugybės meno iniciatyvų kuratorė ir koordinatorė, Mindaugas Kavaliauskas, fotografas, ciklo „Kražių portretai“ autorius, Monika Dirsytė, performansų autorė, Lietuvos dailės akademijos dėstytoja, Robertas Leinartavičius, aktorius, režisierius, Anatolijus Chudoba, kūrybinių industrijų projektų vadovas, Saulius Paliukas, dailininkas, dėstytojas, Povilas Oželis, muzikos agentūros 8DW vadovas, Lukiškių kalėjimo valdytojas, buvo nuomonės, kad būtina ieškoti naujų kultūros formų, „minkštųjų“ projektų, išlaikyti profesionaliojo meno tradiciją, – tam reikalinga strategija. Pasidžiaugę ypatingu kraštovaizdžiu, istorine miestelio praeitimi, prelegentai reziumavo, kad „pilių bet kur žmonės nestatė. Kražiai turi kurti naująją miestelio legendą“.
Religijų sąveikų grupei vadovavo Viktorija Urbonaitė, komunikacijos specialistė, rašytoja. Prisimintas Kražių religinis kontekstas: nuo Kražių prasidėjo Žemaitijos krikštas, 1616 metais jėzuitai Kražiuose įkūrė kolegiją, čia veikė moterų benediktinių vienuolynas, vėliau rokitai. Dabar Kražiai garsėja Švento Roko, ligonių globėjo, atlaidais. Prieš keletą metų netoli Kražių, prie Butkiškės, įsikūrė ir stipriai išsiplėtė krišnaitų (Krišnos sąmonės bendrijos atstovų) bendruomenė. Visai šalia Kražių iš kultūros centro plika akim matosi milžiniška 3 metrų aukščio Budos stupa. Tai vienintelė tokia vieta Baltijos šalyse, čia atvyksta budistai iš visos Europos ir pasaulio. Simboliška, bet kalnas, ant kurio kyla jų meditacijų centras, vadinasi Stupkalnis. Kražiuose, ant Medžiokalnio, kasmet renkasi Lietuvos pagonys ir atlieka savo apeigas. Tačiau kodėl pasirinkti Kražiai ir kaip neprarasti tapatybės, nenutolti nuo savo tikėjimo? – klausė grupės vadovė. Rimantas Pumputis, Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacijos centro administracijos vadovas, Lina Urtė, vietos budistų bendruomenės atstovė, Viktoras Milikas, krišnaitų prezidentas, krišnaitai Darius Sruoginis, Arūnas Katauskas, pagonių tradicijas propaguojantis Marijus Čekavičius buvo vieningi teigdami, kad apylinkės traukia ypatingu kraštovaizdžiu, religinių bendruomenių veikla ateityje plėsis ir įvairės (budistai ketina įkurti turizmo centrą, krišnaitai planuoja kurti tvarųjį ūkį).
Vietos potencialo grupės atstovus – Gają Bartusevičiūtę, nevyriausybinių organizacijų asociacijos vadovę, Liną Mikalajūnaitę, Ritą Andrulienę, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorę, verslininką Vidmantą Foką, Kražių seniūnijos vyriausiąją specialistę Marytę Lencienę, kultūros darbuotojus kalbino Mindaugas Reinikis, vienas iš projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovų. Po situacijos apibūdinimo, kad miestelyje mažėja jaunų šeimų, apskritai gyventojų, kalbėta apie vietinių užimtumą, erdvių atnaujinimą, jų panaudojimą kultūros reikmėms (šią idėją aktyviai įgyvendina Vidmantas Fokas), svarstyta, kaip geriau bendradarbiauti vietoje, kaip prisitraukti socialinius partnerius, įtraukti gyventojus į iniciatyvas.
Reikia kartų jungties, veiksmo, drąsių sprendimų, kurie trauktų jaunus – šiuos ir kitus kertinius dalykus, aktualius Kražiams, vardino svečiai. Aplankę muziejų, bažnyčią (kai kurie pirmą, kiti kažkelintą kartą) drąsino veikti, žadėdami padėti, konsultuoti. „Energetiškai stipri vieta gali tapti meno kūrėjų ir vartotojų mažąja sostine Žemaitijoje, kaip praeityje,“ – teigė ne vienas.
Emilija Kvietkuvienė
Mindaugo Kavaliausko nuotr.
