Teismams tenka spr\u0119sti da\u017enai sunkiai atpa\u017e\u012fstam\u0105 problem\u0105 \u2013 mobing\u0105 darbe. Nors \u012fstatymuose mobingo s\u0105vokos n\u0117ra, ta\u010diau yra kalbama apie psichologin\u012f, fizin\u012f ir seksualin\u012f smurt\u0105. \u0160iauli\u0173 apylink\u0117s teismo \u0160iauli\u0173 r\u016bm\u0173 teis\u0117ja Jurga \u017dulp\u0117 sako, kad pirmiausia mobing\u0105 patyrusiam darbuotojui suteikti pagalb\u0105 yra darbdavio pareiga. Jis turi u\u017ekirsti keli\u0105 netinkamam elgesiui ir pad\u0117ti darbuotojui. Jeigu darbdavys nepadeda \u2013 galima kreiptis \u012f Darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105 ir jeigu netenkina Darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimas \u2013 \u012f teism\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kaip mobingas \u012fvardintas Lietuvos \u012fstatymuose?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mobingo s\u0105vokadarbo \u012fstatymuose n\u0117ra apibr\u0117\u017eta, ta\u010diau mobingas suprantamas kaip tikslinis, sisteminis, ilgesn\u012f laik\u0105 pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio da\u017eniausias tikslas \u2013 pa\u017eeminti, apjuokti kur\u012f nors darbuotoj\u0105, suma\u017einti jo vert\u0119, atitolinti arba net atskirti darbuotoj\u0105 nuo kolektyvo.<\/p>\n\n\n\n Mobingas gal\u0117t\u0173 b\u016bti suprantamas kaip j\u0117g\u0173 disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasirei\u0161kiantys nuosekliu, netinkamu elgesiu, nukreiptu prie\u0161 darbuotoj\u0105, kuriais pa\u017eeid\u017eiama darbuotojo fizin\u0117, socialin\u0117 ar psichologin\u0117 gerov\u0117, suma\u017einamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. <\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 darbo \u012fstatymuose yra kalbama apie psichologin\u012f, fizin\u012f ir seksualin\u012f smurt\u0105. Darbo \u012fstatymuose \u012ftvirtintos tam tikros pareigos darbdaviui. Pirmiausia darbdavys turi sukurti toki\u0105 darbo aplink\u0105, kurioje darbuotojai nepatirt\u0173 prie\u0161i\u0161k\u0173, neeti\u0161k\u0173, \u017eeminan\u010di\u0173, u\u017egauli\u0173, \u012f\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 veiksm\u0173, kuriais k\u0117sinamasi \u012f darbuotojo ar darbuotoj\u0173 grup\u0117s garb\u0119, orum\u0105, fizin\u012f ar psichologin\u012f nelie\u010diamum\u0105, ar kuriais siekiama \u012fbauginti, sumenkinti ar \u012fstumti \u012f bej\u0117g\u0119 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n\n\n\n Smurtas ar priekabiavimas yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo gr\u0117sm\u0117. Nesvarbu, ar tai pasirei\u0161k\u0117 vien\u0105 kart\u0105 ar pakartotinai, ar tik siekiama naudoti fizin\u012f, psichologin\u012f ar seksualin\u012f smurt\u0105. <\/p>\n\n\n\n Ar galima d\u0117ti lygyb\u0117s \u017eenkl\u0105 tarp mobingo ir psichologinio smurto?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kadangi mobingo s\u0105voka \u012fstatymuose neapibr\u0117\u017eta, turime kalb\u0117ti apie psichologin\u012f, fizin\u012f ar seksualin\u012f smurt\u0105. D\u0117l min\u0117to smurto panaudojimo ir kyla pareiga darbdaviui u\u017ekirsti tok\u012f elges\u012f ir imtis priemoni\u0173 \u2013 suteikti pagalb\u0105 darbuotojui, patyrusiam psichologin\u012f, fizin\u012f ar seksualin\u012f poveik\u012f ar smurt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kokios da\u017eniausiai b\u016bna smurto formos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n I\u0161skiriamos dvi psichologinio smurto pasirei\u0161kimo formos: priekabiavimas (kuomet pakartotinai ir s\u0105moningai i\u0161naudojama, grasinama ir (arba) \u017eeminama su darbu susijusiomis aplinkyb\u0117mis) bei smurtas (kuomet u\u017epuolamas vienas ar daugiau darbuotoj\u0173 ar vadov\u0173 su darbu susijusiomis aplinkyb\u0117mis).<\/p>\n\n\n\n \u0160iuos veiksmus gali atlikti vienas darbuotojas ar darbuotoj\u0173 grup\u0117, klientai, paslaug\u0173 vartotojai ar kiti tretieji asmenys. Pripa\u017e\u012fstama, kad priekabiavimas ir smurtas gali pasireik\u0161ti: fiziniu, psichologiniu ir seksualiniu i\u0161naudojimu; neeti\u0161ku elgesiu (vien\u0105 kart\u0105 ar sistemingai), nepagarbiu elgesiu kit\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n\n\n\n Darbo aplinkoje smurtas gali pasireik\u0161ti tarp to paties lygmens koleg\u0173 (horizontalus smurtas), tarp vadov\u0173 ir j\u0173 pavaldini\u0173 (vertikalus smurtas) bei darbuotoj\u0173 ir kit\u0173 asmen\u0173 (klient\u0173, vartotoj\u0173 ar tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 ir kt.).<\/p>\n\n\n\n Ne visada vadovas gali b\u016bti smurtautojas. Darbuotojas, kuris teikia paslaugas, gali patirti tiesiogin\u012f smurt\u0105 i\u0161 klient\u0173. Darbdavys bet kokiu atveju turi imtis priemoni\u0173, kad psichologinio smurto aprai\u0161kos kiek galima b\u016bt\u0173 suma\u017eintos ir eliminuotos i\u0161 darbo aplinkos, nes darbuotojas turi teis\u0119 \u012f psichologi\u0161kai sveik\u0105 darbo aplink\u0105. <\/p>\n\n\n\n Kaip apsiginti nuo smurto darbe? Nuo ko darbuotojui prad\u0117ti? <\/strong><\/p>\n\n\n\n Darbdaviui yra numatytos pareigos imtis priemoni\u0173: nustatyti psichologinio smurto ir priekabiavimo aprai\u0161kas, pavojus, \u0161alinti juos. Taip pat darbdavys, nustat\u0119s smurto pasirei\u0161kim\u0105, turi pareig\u0105 imtis priemoni\u0173 pad\u0117ti psichologin\u012f smurt\u0105 patyrusiam asmeniui. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesiima joki\u0173 priemoni\u0173 pad\u0117ti psichologin\u012f smurt\u0105 patyrusiam ar patirian\u010diam darbuotojui, darbuotojas turi teis\u0119 per 3 m\u0117nesius nuo jo galimo teis\u0117s pa\u017eeidimo kreiptis \u012f Darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105, kuri nagrin\u0117ja darbuotojo ir darbdavio gin\u010d\u0105 (\u0161iuo atveju d\u0117l darbuotojo teisi\u0173 pa\u017eeidimo) ir priima sprendim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Jeigu darbuotojo netenkina Darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimas, jis turi teis\u0119 per 30 dien\u0173 kreiptis \u012f teism\u0105 su ie\u0161kiniu, pra\u0161ydamas i\u0161spr\u0119sti gin\u010d\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u017dmon\u0117s d\u0117l mobingo tikriausiai kreipiasi jau pra\u0117jus nema\u017eai laiko?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Situacij\u0173 b\u016bna \u012fvairi\u0173. B\u016bna, kad darbuotojai, patyr\u0119 psichologin\u012f smurt\u0105, kreipiasi \u012f Darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105, nelaukdami, kol patiriamas psichologinis smurtas sukels labai \u017eymias pasekmes, \u017eal\u0105 sveikatai. B\u016bna, kad kreipiasi po savait\u0117s nuo darbini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 prad\u017eios, b\u016bna, kad kreipiasi ir po met\u0173, ir po m\u0117nesio arba net po keleri\u0173 met\u0173. Ta\u010diau reikia tur\u0117ti galvoje tai, kad kuo ilgiau \u017emogus patiria psichologin\u012f smurt\u0105 darbo aplinkoje, tik\u0117tina, kad tuo didesn\u0117s yra pasekm\u0117s ir tuo didesn\u0117 \u017eala padaroma jo sveikatai.<\/p>\n\n\n\n Sud\u0117tinga \u012frodyti mobingo fakt\u0105, jeigu darbuotojas stoja ginti savo teisi\u0173 prie\u0161 vis\u0105 arba dal\u012f kolektyvo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jeigu psichologin\u012f smurt\u0105 naudoja pats darbdavys, vadovas, jis sukuria toki\u0105 situacij\u0105, kad visas kolektyvas ar kolektyvo dalis yra neigiamai nukreipiami prie\u0161 vien\u0105 darbuotoj\u0105. Darbuotojui, patyrusiam smurt\u0105, yra sud\u0117tinga \u012frodin\u0117ti pa\u017eeistas teises teisme. Ta\u010diau b\u016btina pamin\u0117ti, kad darbuotojas \u012frodin\u0117ti savo teises gali \u012fvairiomis priemon\u0117mis: ra\u0161ytine med\u017eiaga ir net garso \u012fra\u0161ais. Ra\u0161ytin\u0117 med\u017eiaga \u2013 tai susira\u0161in\u0117jimai elektroniniu pa\u0161tu, per pokalbi\u0173 program\u0117les, SMS \u017einut\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n Darbuotojas gali \u012frodin\u0117ti aplinkybes ir garso \u012fra\u0161ais. Garso \u012fra\u0161ai yra pripa\u017e\u012fstami leistinais \u012frodymais, ir ne visuomet teismai reikalauja, kad darbuotojas, darydamas garso \u012fra\u0161\u0105, paskelbt\u0173, kad daromas garso \u012fra\u0161as ir gaut\u0173 kit\u0173 dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 sutikimus. Teismai laiko, kad galb\u016bt tai yra vienintel\u0117 priemon\u0117 darbuotojui u\u017efiksuoti jo teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir tokiu b\u016bdu \u012frodyti, kad galimai jo teis\u0117s buvo pa\u017eeistos.<\/p>\n\n\n\n Koki\u0173 pasitaiko situacij\u0173 teismo praktikoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausiai pasitaiko situacij\u0173, kai pats darbuotojas, patyr\u0119s psichologin\u012f spaudim\u0105 darbe, kreipiasi \u012f teism\u0105 d\u0117l jo teisi\u0173 pa\u017eeidimo. Paprastai darbuotojas jau b\u016bna atleistas i\u0161 darbo, tod\u0117l da\u017eniausiai kreipiasi d\u0117l neteis\u0117to atleidimo ir nurodo dar vien\u0105 reikalavim\u0105 \u2013 d\u0117l neturin\u0117s \u017ealos, patyrus psichologin\u012f spaudim\u0105 darbe atlyginimo.<\/p>\n\n\n\n Labai retai darbuotojai kreipiasi vien tik d\u0117l \u017ealos atlyginimo, patyrus psichologin\u012f smurt\u0105 darbe.<\/p>\n\n\n\n Retos situacijos, kai \u012f teism\u0105 kreipiasi asmuo, kuris mobing\u0105 naudojo kit\u0173 darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu, ir pra\u0161o pripa\u017einti jo atleidim\u0105 neteis\u0117tu. Tuo tarpu darbdavys nurodo, kad buvo naudojamas psichologinis smurtas kit\u0173 darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu, d\u0117l to buvo taikytos drausmin\u0117s nuobaudos ir galiausiai buvo atleistas min\u0117tas darbuotojas i\u0161 darbo.<\/p>\n\n\n\n Ar tai yra mobingas, kai solid\u017eios \u012fstaigos padalinio vadovas ignoruoja vyresnio am\u017eiaus savo pavaldin\u012f: nesisveikina, neatsako \u012f pasisveikinim\u0105, kelia bals\u0105 ir \u017eemina bendradarbi\u0173 akivaizdoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tai yra klasikin\u0117s psichologinio spaudimo aprai\u0161kos, kuomet vienas asmuo i\u0161skiriamas i\u0161 kit\u0173 darbuotoj\u0173 grup\u0117s, su juo nesisveikinama, jis \u017eeminamas, ignoruojamas ar galb\u016bt jam nesuteikiama kokia nors informacija.<\/p>\n\n\n\n Ar darbdavio pastangas \u012fvairiausiais b\u016bdais atleisti darbuotoj\u0105 galima laikyti mobingu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012e \u0161i\u0105 situacij\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173: tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio. Jeigu darbo santykiai netenkina kurios nors darbo santyki\u0173 \u0161alies, darbdavio ar darbuotojo, bet kuri i\u0161 \u0161ali\u0173 turi teis\u0119 nutraukti darbo santykius. Esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 turi tai, kaip tie bandymai atleisti darbuotoj\u0105 pasirei\u0161kia: ar siekiama atleisti pa\u017eeid\u017eiant darbo \u012fstatymus (nesilaikant proced\u016br\u0173, nesilaikant termin\u0173), ar pasi\u016blymai nutraukti darbo santykius i\u0161rei\u0161kiami su panieka, \u017eeminan\u010diai, siekiant \u012f\u017eeisti ar netgi ap\u0161mei\u017eti darbuotoj\u0105. Jeigu yra tokios aplinkyb\u0117s, tuomet tik\u0117tina, kad yra naudojamas psichologinis smurtas. <\/p>\n\n\n\n Darbuotojui greitai bus pensinis am\u017eius. Darbdavys su darbuotoju yra pasira\u0161\u0119s neterminuot\u0105 sutart\u012f. Dabar darbdavys prad\u0117jo spaudim\u0105, nurodydamas, kad pensinink\u0173 nereikia. Darbdavys liepia ra\u0161yti pra\u0161ym\u0105, kad asmuo i\u0161eit\u0173 savo noru. K\u0105 daryti darbuotojui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Galb\u016bt galima diskriminacija ir d\u0117l am\u017eiaus, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti, ar toki\u0173 pat priemoni\u0173 darbdavys imasi ir kit\u0173 darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu ar tik prie\u0161 vien\u0105 darbuotoj\u0105. Darbuotojas neprivalo sutikti su pasi\u016blymu nutraukti darbo sutart\u012f, jeigu jis mano, kad gali toliau tinkamai vykdyti savo pareigas darbe, jeigu n\u0117ra drausmini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 ir darbo tvarkos pa\u017eeidim\u0173. N\u0117ra pagrindo darbuotojui nutraukti darbo sutart\u012f, jeigu mano, kad gali toliau dirbti, nori dirbti ir gali ne\u0161ti naud\u0105 darbdaviui. Tokiu atveju rekomenduotina nesutikti su pasi\u016blymu nutraukti darbo sutart\u012f, o jeigu darbdavys imasi ka\u017ekoki\u0173 neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173, tarkime pa\u017eeid\u017eia darbo sutarties nutraukimo proced\u016bras, nesilaiko termin\u0173 atleid\u017eiant darbuotoj\u0105, nesilaiko kit\u0173 darbo \u012fstatym\u0173 reikalavim\u0173, tai galima inicijuoti darbo gin\u010d\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ar daug teismuose byl\u0173, susijusi\u0173 su mobingu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Byl\u0173, kai asmenys kreipiasi vien d\u0117l patirto mobingo, n\u0117ra daug. Kaip ir min\u0117jau, daug daugiau kreipiamasi d\u0117l neteis\u0117to atleidimo i\u0161 darbo, ir keliamas papildomas darbuotojo reikalavimas d\u0117l neturtin\u0117s \u017ealos atlyginimo, patyrus psichologin\u012f spaudim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kok\u012f sprendim\u0105 gali priimti teismas, jeigu \u012frodo buvus\u012f mobing\u0105? Koks neturtin\u0117s \u017ealos dydis gali b\u016bti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pirmiausia reikia paai\u0161kinti, kas yra neturtin\u0117 \u017eala. Neturtin\u0117 \u017eala \u2013 tai asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai i\u0161gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukr\u0117timas, emocin\u0117 depresija, pa\u017eeminimas, reputacijos pablog\u0117jimas, bendravimo galimybi\u0173 suma\u017e\u0117jimas ir dar kit\u0173 daugyb\u0117 dalyk\u0173, kurie gali b\u016bti pripa\u017einti neturtine \u017eala.<\/p>\n\n\n\n Paprastai darbuotojai turi teis\u0119 \u012f neturtin\u0117s \u017ealos atlyginim\u0105, kai yra itin \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u017eiamos jo kaip darbuotojo teis\u0117s; kai jis yra atleid\u017eiamas i\u0161 darbo itin kompromituojan\u010diu pagrindu, kai buvo naudojamas psichologinis spaudimas, siekiant darbuotoj\u0105 palenkti i\u0161eiti i\u0161 darbo, kai pakenkiama jo dalykinei reputacijai, kai asmuo nebemato galimybi\u0173 konkuruoti darbo rinkoje. Pavyzd\u017eiui, darbuotojas taip ap\u0161mei\u017eiamas kit\u0173 \u012fmoni\u0173 at\u017evilgiu, kad nebeturi galimyb\u0117s kur nors kitur \u012fsidarbinti.<\/p>\n\n\n\n Neturtin\u0117 \u017eala i\u0161rei\u0161kiama pinigine i\u0161rai\u0161ka, tai yra pinigais. Teismai, spr\u0119sdami d\u0117l neturtin\u0117s \u017ealos, pinigin\u0117s i\u0161rai\u0161kos, yra pri\u0117m\u0119 \u012fvairi\u0173 sprendim\u0173. Paprastai priteisiama nuo 150 iki 1 500 Eur. Ta\u010diau apylinki\u0173 teismai yra pri\u0117m\u0119 sprendim\u0173, kai \u0161ios sumos gerokai vir\u0161ijamos.<\/p>\n\n\n\n Vienoje byloje teismas nustat\u0117, kad darbuotoja patyr\u0117 ne tik psichologin\u012f spaudim\u0105 ir smurt\u0105, bet ir diskriminacij\u0105 lyties at\u017evilgiu \u2013 moteris lauk\u0117si k\u016bdikio ir buvo neteis\u0117tai atleista i\u0161 darbo. Teismas moteriai priteis\u0117 5 000 Eur neturtin\u0119 \u017eal\u0105. <\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad \u017ealos atlyginimo dyd\u012f gali ma\u017einti tam tikros aplinkyb\u0117s. Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pa\u010di\u0105 situacij\u0105: kas inicijavo konflikt\u0105 tarp darbdavio ir darbuotojo, kiek jis truko. Pasitaiko atvej\u0173, kad darbuotojai patys inicijuoja konflikt\u0105 ir j\u012f t\u0119sia, tod\u0117l b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f konflikto trukm\u0119, kas gird\u0117jo konflikt\u0105, ir \u012f kitas aplinkybes.<\/p>\n\n\n\n Kiekvienas darbuotojas turi nekent\u0117ti ir nesitaikstyti, pajut\u0119s klasikinio mobingo aprai\u0161kas. Dar kart\u0105, kur jis turi kreiptis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pajutus mobingo aprai\u0161kas pirmiausia reikia informuoti darbdav\u012f, kad jis imt\u0173si priemoni\u0173 \u2013 nutraukt\u0173 neteis\u0117tus veiksmus. Jeigu darbdavys nereaguoja, kreiptis \u012f Darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105. Jeigu netenkina Darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimas, kreiptis \u012f teism\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nijol\u0117 Damul\u0117, \u0160iauli\u0173 apylink\u0117s teismas, Pexels.com nuotr.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Teismams tenka spr\u0119sti da\u017enai sunkiai atpa\u017e\u012fstam\u0105 problem\u0105 \u2013 mobing\u0105 darbe. Nors \u012fstatymuose mobingo s\u0105vokos n\u0117ra, ta\u010diau yra kalbama apie psichologin\u012f,<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":879,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_mi_skip_tracking":false},"categories":[5],"tags":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1794"}],"collection":[{"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1794"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1794\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1799,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1794\/revisions\/1799"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/879"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1794"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1794"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kelmiskiams.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1794"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}